UGDYMO PLANAS 2011 - 2012 m.m.
1. Mokyklos ugdymo planas reglamentuoja priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programų taip pat ir neformaliojo ugdymo įgyvendinimą 2011-2012 m. m.
2. Mokyklos ugdymo plano projektą parengė mokyklos direktorės įsakymu Nr. V- 25 sudaryta darbo grupė ir su juo supažindino mokyklos bendruomenę.
3. Mokyklos direktorė įsakymu iki rugsėjo 1 d. tvirtina mokyklos ugdymo, priešmokyklinės grupės ugdymo planus, neformaliojo ugdymo programas.
4. Mokytojai rengia ir suderina su mokyklos direktore dalykų ilgalaikius teminius planus, specialiųjų poreikių vaikų ugdymo bei neformaliojo ugdymo programas. Ugdymo turinys konkretinamas trumpalaikiuose planuose ir užrašomas į elektroninį dienyną. Planuodamas darbą, mokytojas individualizuoja, konkretina ugdymo tikslus ir turinį, atsižvelgdamas į individualius vaikų poreikius, klasės bei mokyklos ypatumus.
5. 1–4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 2433 (Žin., 2008-06-14, Nr. 99-3848).
6. Mokslo metai prasideda 2011 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Ugdymo procesas prasideda 2011 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2012 m. birželio1 d.
7. Mokykla 2011-2012 m.m. dirba viena pamaina, 5 dienas per savaitę.
8. Pamokos prasideda 9 val.
9. Mokslo metai skirstomi pusmečiais:
pirmas pusmetis: 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2011 m.gruodžio 31 d.
antras pusmetis: 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. birželio 1d.
10. Mokslo metų ugdymo proceso trukmė - 32 savaitės.
11. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos: rudens atostogoms-7, žiemos atostogoms-14, pavasario -7 kalendorinės dienos.
Atostogų trukmė:
rudens: prasideda 2011 m. spalio 31 d., baigiasi 2011 m. lapkričio 6 d.,
Kalėdų: prasideda 2011 m. gruodžio 27 d., baigiasi 2012 m. sausio 9 d.,
Velykų: prasideda 2011 m. balandžio 2 d., baigiasi 2012 m. balandžio 8 d.,vasaros: prasideda 2011 m. birželio 4 d., baigiasi 2012 m. rugpjūčio 31 d.
Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų ( du kartus per metus ):
prasideda 2012 m. vasario 20 d., baigiasi 2012 m. vasario 24 d.;
prasideda 2012 m. balandžio 9 d., baigiasi 2012 m. balandžio 13 d.
12. 10 ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdimosi dienų skaičių (planas pridedamas, 1 priedas).
13. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą mokiniai gali neatvykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.
14. Neformaliojo ugdymo valandas mokykla skiria mokinių meniniams gebėjimams ugdyti muzikos būreliuose.
15. Viena savaitinė kūno kultūros pamoka skiriama šokiui.
16. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų turinį integruojama: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių integruojamųjų programų pagrindai; prevencinės programos; informacinių komunikacinių technologijų ugdymas: informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė; mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų.
17. Tėvai, globėjai mokiniams parinko dorinio ugdymo dalyką: etiką.
18. Užsienio kalbos mokoma nuo 2 klasės, tam skiriamos 2 pamokos per savaitę.
19. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti: 4-oje ir 2-oje klasėse skiriama po 1 pamoką lietuvių kalbai (mokinių gimtoji kalba – lenkų, rusų kalbos).
20. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
21. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitais būdais.
22. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas: 1 - oje klasėje – 35 min., 2-4-ose klasėse – 45 min.
23. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitaip (pvz.: projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt. forma):
ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos trukmės periodus, kai vieno periodo trukmė – ne ilgesnė nei 1 val. 30 min.; ugdomoji veikla (formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną turėtų būti ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos per dieną.numatomos pertraukos, skirtos mokinių poilsiui. Viena pertrauka turėt būti organizuojama ne trumpesnė nei 30 min. Visų pertraukų bendras laikas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1 valandą per dieną.
24. Bendrajai programai (ugdymo dalykams) ir neformaliojo švietimo programoms per metus skiriamos ugdymo valandos:
| Mokomasis dalykas |
1-2 klasė |
4 klasė |
Iš viso |
| Dorinis ugdymas |
64 |
32 |
96 |
| Lietuvių kalba |
480 |
224 |
704 |
| Pasaulio pažinimas |
128 |
64 |
192 |
| Užsienio kalba |
64 |
64 |
128 |
| Matematika |
288 |
160 |
448 |
| Dailė ir technologijos |
128 |
64 |
192 |
| Muzika |
128 |
64 |
192 |
| Kūno kultūra |
160 |
64 |
224 |
| Valandos, skiriamos mokinių poreikiams tenkinti |
32 |
32 |
64 |
| Iš viso pradinio ugdymo programai įgyvendinti |
1472 |
768 |
2240 |
| Neformaliojo švietimo valandos |
128 |
64 |
192 |
25. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti:
| Mokomasis dalykas |
I-II-IV klasė |
I klasė |
II-IV klasė |
| Dorinis ugdymas |
1 |
|
|
| Lietuvių kalba |
8(*2,4 kl.) |
|
|
| Pasaulio pažinimas |
2 |
|
|
| Užsienio kalba |
|
|
2 |
| Matematika |
4 |
|
1 |
| Dailė ir technologijos |
2 |
|
|
| Muzika |
2 |
|
|
| Kūno kultūra |
1 |
1 |
|
| Šokis |
1 |
|
|
| Viso |
21 |
1 |
3 |
* valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti
26. Mokykloje jungiamos trys klasės.
27. Jungtiniam pradinių klasių komplektui skiriamos 27 valandos per savaitę.
28. Jungtinės klasės komplektui skiriamos 2 neformaliojo švietimo ir 2 mokyklos nuožiūra skiriamos pamokos. 29. Bendrosios programos tikslų gali būti siekiama ugdymo procesą/turinį organizuojant pagal dalykus arba integravus/sujungus atskirus arba visus ugdymo dalykus ar ugdymo sritis. Integracinis/ jungiamasis turinio elementas gali būti tema, problema, mokytojo keliami tikslai ir kt. Mokytojas gali rinktis integruoto ugdymo laikotarpius - organizuoti integruoto darbo dieną, kelias dienas, savaitę, mėnesį, išlaikydamas ugdymo dalykui skiriamą per pasirinktą laikotarpį ugdymo valandų (pamokų) skaičių.
30. Vadovėlius bei kitas mokymo priemones parenka mokytojai, atsižvelgdami į Bendrosiose programose numatytus pradinio ugdymo proceso organizavimo principus.
31. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir vertinimo rezultatų panaudojimo tvarka ir Bendrąja programa.
32. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo (Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2011-08-30 Mokytojų tarybos posėdyje), atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus (jei mokinys lankė priešmokyklinę grupę).
33. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas.
34. Formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;
35. Diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo (temos, kurso) pradžioje ir pabaigoje, siekiant diagnozuoti esamą padėtį: nustatyti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, numatyti tolesnio mokymosi galimybes; atsižvelgiant į tai, kas norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo metodai: praktinės, kūrybinės užduotys, kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;
36. Informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.);
37. Mokytojas vertinimo informaciją kaupia vertinimo aplankuose, elektroniniame dienyne ir kitomis formomis bei būdais (pvz. „Skaitau ir augu“, „Šaunuolių kampelis“, „Ką pasėsi, tą ir pjausi“, mokyklos elektroninės svetainės forumas ir kt.)
38. Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio (trimestro ar kito ugdymo laikotarpio) mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per mokykloje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi pradinio ugdymo dienyne jungtinėms klasėms ir elektroniniame dienyne (toliau Dienynai). Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“; Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamose Dienynų skiltyse, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;
39. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pritaikytą programą ir nesiekiančių įgyti pradinio ugdymo išsilavinimo, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienynų skiltyse, įrašant „p.p.“ arba „n.p.“
40. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą. 41. Mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pritaikomos Bendrosios programos, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius. Individualias programas rengia mokytojas, konsultuojamas mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų.
42. Mokykloje veikia mišraus amžiaus vaikų priešmokyklinio ugdymo grupė.
43. Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdomosios veiklos laikotarpis – 160 dienų.44. Priešmokyklinėje grupėje dirba auklėtoja ir auklėtojos padėjėja.
45. Priešmokyklinio ugdymo grupė organizuojama vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005m.birželio22d.Nr.ISAK-1180(Žin.,2005,Nr.84-3118) ir Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu (2003 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. ISAK-1478)
46. Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą (2002 m. birželio 24 d. Nr. 1147) ir mokyklos parengtą ikimokyklinio ugdymo programą.
47. Priešmokyklinėje grupėje naudojamas Priešmokyklinės grupės dienynas ir Ikimokyklinės įstaigos dienynas.
48. Priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų pažanga ir pasiekimai vertinami nuolat, laisvai pasirenkant vertinimo būdus ir metodus; Pasiekimai fiksuojami tam skirtame Vaiko pasiekimų lape pagal kompetencijas; Besirengiančių mokyklai vaikų vertinimas atliekamas ugdomųjų metų pradžioje ir pabaigoje; Per 4 savaites nuo ugdymo programos įgyvendinimo pradžios pedagogas atlieka vaikų pirminį pasiekimų įvertinimą, o įgyvendinus programą, atlieka galutinį vaikų pasiekimų įvertimą ir laisvos formos išvadą – rekomendacijas pradinių klasių mokytojui.
APROBUOTA
2011-08-31
Mokyklos tarybos posėdžio
Protokolu Nr.1
MOKINIŲ KULTŪRINĖ, PAŽINTINĖ, TURISTINĖ, SPORTINĖ VEIKLA
1. Rugsėjo 1-osios šventė
2. Rudenėlio šventė.
3. Kalėdinis spektaklis "Lėlės" teatre.
4. Išvyka į Vilnių.
5. Išvyka į "Lėlės" teatrą.
6. Išvyka į Vilnių. Kaziuko mugė.
7. Pavasarinė talka "Darom 2012".
8. Išvyka į Trakus.
9. Sporto šventė.
10. Turistinis žygis.
