Kai viena mokytoja nusprendė dalintis tuo, ką moka
Giedrė dirbo lietuvių kalbos mokytoja vienoje Vilniaus gimnazijoje jau dešimt metų. Kaip ir daugelis pedagogų, ji nuolat ieškojo būdų, kaip pamokas padaryti įdomesnes, kaip sudėtingas gramatikos temas paaiškinti paprasčiau. Ir kaip daugelis mokytojų, ji turėjo stalčių pilną savo sukurtų užduočių, žaidimų, metodinių medžiagų, kurias kolegoms rodydavo tik per seminarus ar mokytojų kambaryje.
2022 metų vasarą, kai atostogos jau ėjo į pabaigą, Giedrė priėmė sprendimą – sukurti tinklaraštį. Ne kokį oficialų mokyklos puslapį, o savo asmeninį erdvę, kur galėtų dalintis patirtimi, pamokų idėjomis, mintimis apie švietimą. Ji neturėjo jokių didžiulių ambicijų, tikrai nesitikėjo, kad per metus jos tinklaraštį skaitys dešimtys tūkstančių žmonių. Bet būtent taip ir nutiko.
Kaip jai tai pavyko? Kokius žingsnius ji žengė? Ir svarbiausia – kaip iš hobio projektas virto pajamų šaltiniu, kuris dabar sudaro beveik trečdalį jos mėnesinių pajamų? Štai tos istorijos detalės, kurios gali įkvėpti ir kitus pedagogus ar specialistus savo srityje.
Pirmieji žingsniai: technologijos ir temos pasirinkimas
Giedrė prisipažįsta, kad technologijų srityje nebuvo ekspertė. Mokėjo naudotis Word, PowerPoint, el. dienynu ir tiek. Apie WordPress, domenus, hostingą žinojo tiek, kiek galima sužinoti per valandą paieškos Google’e. Bet ji padarė tai, ką daro daugelis sėkmingų žmonių – pradėjo mokytis.
Pirmiausia ji praleido savaitę tyrinėdama, kokia platforma būtų tinkamiausia. Žiūrėjo YouTube vaizdo įrašus lietuvių ir anglų kalbomis, skaitė straipsnius, lygino variantus. Galų gale nusprendė naudoti WordPress.com nemokamą versiją – tiesiog kad išbandytų, ar tai tikrai jai. Vėliau, po trijų mėnesių, kai jau matė, kad tinklaraštis ją tikrai domina, persikėlė į WordPress.org su savu domenu ir hostingu.
Antrasis iššūkis buvo nustatyti, apie ką rašyti. Giedrė žinojo, kad nori dalintis edukacinėmis temomis, bet „švietimas” – per plati sritis. Ji praleido kelias dienas rašydama sąrašą visų dalykų, apie kuriuos galėtų rašyti:
- Lietuvių kalbos gramatikos aiškinimai paprastai
- Kūrybiniai rašymo užsiėmimai
- Kaip motyvuoti mokinius
- Skaitmeniniai įrankiai pamokose
- Klasės valdymas
- Pasiruošimas egzaminams
Galiausiai ji nusprendė nesusikoncentruoti į vieną siaurą temą, bet kurti turinį, kuris būtų naudingas trims grupėms: mokytojams (metodinės medžiagos, patarimai), mokiniams (gramatikos aiškinimai, pasiruošimas egzaminams) ir tėvams (kaip padėti vaikams mokytis). Tai buvo protingas sprendimas, nes leido turėti platesnę auditoriją.
Turinio kūrimo strategija, kuri suveikė
Pirmąjį straipsnį Giedrė rašė tris vakarus. Tai buvo tekstas apie dažniausias klaidas, kurias mato mokinio rašiniuose. Ji rašė, trynė, rašė iš naujo, kol pagaliau paspaudė „publikuoti”. Pirmąją dieną tą straipsnį perskaitė 7 žmonės (iš jų 5 buvo jos draugai, kuriems ji atsiuntė nuorodą).
Bet Giedrė nepasidarė. Ji nusistatė sau taisyklę: publikuoti bent du straipsnius per savaitę. Ir laikėsi šios taisyklės religingai. Kiekvieną antradienį ir penktadienį 18 val. naujame jos tinklaraštyje pasirodydavo naujas įrašas.
Kas buvo svarbiausia jos turinio strategijoje? Ji rašė ne tai, ką ji manė esant įdomu, o tai, ko žmonės ieškojo. Kaip ji tai sužinojo? Labai paprastai:
Pirmiausia, ji klausėsi savo mokinių klausimų pamokose. Jei penki mokiniai per savaitę klausia to paties dalyko apie dalyvius, reiškia, tai sudėtinga tema, apie kurią verta parašyti. Antra, ji naudojo Google paieškos pasiūlymus. Pradėdavo rašyti „kaip išmokti…” ir žiūrėdavo, kokius variantus Google siūlo – tai rodo, ko žmonės ieško. Trečia, ji stebėjo Facebook grupes mokytojams ir tėvams – kokius klausimus jie užduoda, kokių patarimų prašo.
Tokiu būdu ji kūrė turinį, kuris atsakydavo į realius žmonių klausimus. Ir tai buvo raktas į sėkmę. Jos straipsniai nebuvo abstraktūs samprotavimai apie švietimą – tai buvo konkretūs atsakymai į konkrečius klausimus.
Dar vienas svarbus aspektas – ji rašė paprastai. Kaip mokytoja, Giedrė žinojo, kaip sudėtingus dalykus paaiškinti suprantamai. Jos straipsniuose nebuvo sudėtingų mokslinių terminų, ilgų sakinių, akademinio stiliaus. Ji rašė taip, lyg kalbėtųsi su kolege per kavos pertrauką mokykloje.
Kaip augo skaitytojai: organinis augimas ir socialiniai tinklai
Pirmąjį mėnesį Giedrės tinklaraštį skaitė vidutiniškai 50 žmonių per dieną. Antrąjį – jau 150. Po trijų mėnesių – apie 500 per dieną. Po pusės metų – 2000. O po metų – vidutiniškai 4000-5000 unikalių lankytojų per dieną, o tai per mėnesį sudaro tuos 50000 skaitytojų.
Kaip tai įvyko? Giedrė nenaudojo jokių stebukladarių būdų ar slaptų triukų. Ji tiesiog nuosekliai dirbo keliomis kryptimis.
Pirma, ji optimizavo savo straipsnius paieškos sistemoms (SEO). Nors pradžioje apie tai nieko nežinojo, ji išmoko pagrindus: kaip parinkti tinkamus raktinius žodžius, kaip struktūruoti straipsnį, kaip rašyti antraštes. Ji naudojo nemokamą Yoast SEO įskiepį WordPress’e, kuris padėjo optimizuoti kiekvieną straipsnį. Po kelių mėnesių jos straipsniai pradėjo atsirasti Google paieškos rezultatų pirmame puslapyje.
Antra, ji aktyviai naudojo socialinius tinklus. Sukūrė Facebook puslapį savo tinklaraščiui ir prisijungė prie kelių didelių mokytojų grupių Facebook’e. Bet ji netiesiog dalindavosi nuorodomis į savo straipsnius – tai būtų atrodę kaip spam’as. Vietoj to, ji aktyviai dalyvavo diskusijose, atsakinėjo į klausimus, dalindavosi patarimais. O kartais, kai tai buvo natūralu, pridėdavo: „Beje, apie tai esu parašiusi išsamesnį straipsnį, jei įdomu – štai nuoroda.”
Trečia, ji pradėjo kurti ne tik tekstinius straipsnius, bet ir kitus turinio formatus. Kai kuriuos straipsnius ji paversdavo PDF failais, kuriuos mokytojai galėjo atsisiųsti ir naudoti pamokose. Kūrė infografikas su gramatikos taisyklėmis. Vėliau pradėjo įrašinėti trumpus video, kuriuos keldavo į YouTube ir įterpdavo į straipsnius.
Ketvirta – ir tai buvo labai svarbu – žmonės pradėjo patys dalintis jos turiniu. Kai mokytojas rasdavo jos straipsnį naudingą, jis dažnai pasidalindavo juo su kolegomis. Kai mokinys pagaliau suprasdavo sudėtingą gramatikos taisyklę dėka jos paaiškinimo, jis siųsdavo nuorodą draugams. Šis organinis dalijimasis buvo galingiausias augimo variklis.
Bendruomenės kūrimas: nuo skaitytojų iki bendruomenės
Apie pusę metų nuo tinklaraščio pradžios Giedrė pastebėjo, kad po jos straipsniais pradėjo atsirasti komentarų. Iš pradžių jų buvo nedaug – vienas ar du po straipsnio. Bet ji į kiekvieną atsakydavo. Ne tiesiog „Ačiū už komentarą”, o tikrai įsigilindavo, atsakydavo į papildomus klausimus, kartais net rašydavo ilgus atsakymus.
Tai sukūrė įspūdį, kad už tinklaraščio yra gyvas žmogus, kuris tikrai rūpinasi skaitytojais. Ir žmonės tai pastebėjo. Komentarų pradėjo daugėti. Žmonės pradėjo užduoti klausimus, dalintis savo patirtimi, diskutuoti tarpusavyje.
Giedrė suprato, kad ji kuria ne tiesiog tinklaraštį, o bendruomenę. Ir ji pradėjo tą bendruomenę puoselėti. Sukūrė Facebook grupę „Lietuvių kalbos mokytojai”, kuri per kelis mėnesius išaugo iki 3000 narių. Pradėjo siųsti savaitinį naujienlaiškį el. paštu tiems, kurie užsiprenumeravo (o užsiprenumeravo apie 8000 žmonių).
Naujienlaiškis nebuvo tiesiog straipsnių sąrašas. Giedrė rašydavo asmenišką įžangą, dalindavosi mintimis, kartais pasakodavo juokingą istoriją iš mokyklos. Žmonės jausdavosi, lyg gautų laišką iš draugės, o ne šaltą marketingo pranešimą.
Ji taip pat pradėjo organizuoti internetinius seminarus (webinarus). Kartą per mėnesį ji vedė nemokamą valandos trukmės seminarą kokia nors tema – kaip paruošti mokinius VBE, kaip naudoti skaitmenines priemones pamokose, kaip valdyti sunkią klasę. Šie seminarai sulaukdavo 200-500 dalyvių ir dar labiau stiprino ryšį su auditorija.
Monetizacijos kelias: nuo hobio iki pajamų šaltinio
Pirmuosius šešis mėnesius Giedrė iš tinklaraščio neuždirbo nė cento. Ir tai ją visiškai netrikdė – ji kūrė turinį dėl to, kad jai tai patiko, ne dėl pinigų. Bet kai tinklaraštis pradėjo augti, pradėjo atsirasti galimybių užsidirbti.
Pirmasis pajamų šaltinis buvo Google AdSense – reklamos, kurias Google rodo tavo puslapyje. Giedrė užsiregistravo, įdėjo reklamos kodą, ir… pirmąjį mėnesį užsidirbo 15 eurų. Antrąjį – 40 eurų. Kai skaitytojai išaugo iki 2000 per dieną, AdSense pajamos siekė apie 200 eurų per mėnesį. Ne kažin kas, bet jau buvo malonu.
Antrasis žingsnis buvo partnerystės nuorodos (affiliate marketing). Giedrė dažnai savo straipsniuose rekomendavo įvairias knygas mokytojams, skaitmeninių įrankių prenumeratas, mokymus. Ji užsiregistravo į kelias partnerystės programas ir pradėjo naudoti specialias nuorodas. Kai kas nors per jos nuorodą nusipirkdavo knygą ar užsiprenumeruodavo paslaugą, ji gaudavo nedidelę komisiją. Per mėnesį tai duodavo dar 100-150 eurų.
Bet tikrasis lūžis įvyko, kai Giedrė sukūrė savo produktus. Pirmasis buvo el. knyga „50 kūrybiškų užduočių lietuvių kalbos pamokoms”, kurią pardavinėjo už 12 eurų. Ji sukūrė paprastą pardavimo puslapį, parašė kelis straipsnius apie tai, kodėl kūrybiškumas svarbus pamokose, ir pabaigoje pasiūlė knygą. Pirmąjį mėnesį parduota 47 knygos. Antrąjį – 89. Po trijų mėnesių – jau virš 150 per mėnesį.
Vėliau ji sukūrė daugiau produktų:
- Internetinį kursą „Kaip paruošti mokinius VBE: 6 savaičių programa” už 49 eurus
- Prenumeratos paslaugą, kur už 5 eurus per mėnesį mokytojai gauna prieigą prie visų jos sukurtų pamokų planų ir užduočių
- Individualias konsultacijas mokytojams ir tėvams už 40 eurų valandai
Po metų nuo tinklaraščio pradžios Giedrės mėnesinės pajamos iš visų šių šaltinių svyravo nuo 800 iki 1200 eurų. Tai nebuvo didžiuliai pinigai, bet tai buvo beveik trečdalis jos mokytojo atlyginimo. Ir svarbiausia – tai buvo pajamos už tai, ką ji mėgo daryti.
Iššūkiai ir klaidos, kurias ji padarė
Giedrės istorija skamba kaip sklandus sėkmės kelias, bet realybė buvo sudėtingesnė. Ji padarė daug klaidų ir susidūrė su nemažai iššūkių.
Pirmiausia, laiko valdymas. Tinklaraščio vedimas pareikalavo daug daugiau laiko, nei ji tikėjosi. Pirmaisiais mėnesiais ji praleisdavo 15-20 valandų per savaitę rašydama straipsnius, atsakinėdama į komentarus, tvarkydama techninius dalykus. Tai reiškė mažiau laiko šeimai, mažiau miego, nuolatinį skubėjimą. Ji prisipažįsta, kad keletą kartų buvo arti to, kad viską mestų.
Sprendimas buvo mokytis efektyviau dirbti. Ji pradėjo planuoti turinį iš anksto – kiekvieną mėnesio pradžią sukurdavo visų to mėnesio straipsnių planą. Pradėjo naudoti įrankius, kurie padėjo automatizuoti kai kuriuos procesus – pavyzdžiui, socialinių tinklų įrašų planavimą. Ir svarbiausia – išmoko sakyti „ne” – ne kiekvienam pasiūlymui bendradarbiauti, ne kiekvienai papildomai idėjai.
Antra klaida buvo bandymas patikti visiems. Iš pradžių Giedrė vengė bet kokių kontraversiškų temų, nenorėjo niekam įžeisti, stengėsi būti neutrali visais klausimais. Bet tai darė jos turinį gana nuobodų ir beasmenį. Kai ji pradėjo drąsiau reikšti savo nuomonę – pavyzdžiui, kritikuoti tam tikrus švietimo sistemos aspektus ar ginti progresyvius mokymo metodus – kai kurie žmonės nustojo sekti jos tinklaraštį. Bet dar daugiau žmonių tapo ištikimais skaitytojais, nes vertino jos autentiškumą.
Trečias iššūkis buvo techninis. Kai tinklaraštis išaugo, pradėjo kilti techninių problemų. Puslapis kartais lėtai kraudavosi, kartą net visiškai „nukrito” kelioms valandoms. Giedrė nesuprato, kas vyksta, ir jaučiasi bejėgė. Galiausiai ji pasamdė freelance’erį, kuris padėjo optimizuoti svetainę ir išspręsti technines problemas. Tai kainavo 200 eurų, bet buvo verta kiekvieno cento.
Ketvirta klaida – per vėlai pradėjusi kurti el. pašto sąrašą. Pirmuosius tris mėnesius jos tinklaraštyje net nebuvo galimybės užsiprenumeruoti naujienlaiškio. Tai reiškė, kad ji prarado tūkstančius potencialių prenumeratorių. Kai ji pagaliau pridėjo prenumeratos formą, ji gailėjosi, kad nepadarė to nuo pat pradžių.
Ką Giedrė patartų kitiems, norintiems pradėti
Po metų patirties Giedrė dabar dažnai gauna klausimų iš kolegų mokytojų, kurie nori pradėti savo tinklaraščius. Štai patarimai, kuriuos ji duoda:
Pradėk dabar, ne tada, kai viskas bus tobula. Giedrė prisimena, kaip ji atidėliojo pirmojo straipsnio publikavimą, nes jis atrodė „nepakankamai geras”. Bet tiesa ta, kad pirmas straipsnis niekada nebus tobulas. Ir tai gerai. Svarbu pradėti, o tobulėsi kelyje.
Rašyk apie tai, ką žinai. Nebandyk apsimesti ekspertu tose srityse, kur juo nesi. Giedrė rašė apie lietuvių kalbos mokymą, nes tai ji mokėjo geriau už daugelį. Tai buvo jos stiprybė. Kiekvienas turi sritį, kurioje yra kompetentingas – rašyk apie ją.
Būk nuoseklus. Tai buvo vienas svarbiausių Giedrės sėkmės faktorių. Ji publikavo reguliariai, nepraleisdama savaičių. Geriau publikuoti vieną gerą straipsnį per savaitę nuolat, nei penkis straipsnius vieną savaitę ir paskui mėnesį nieko.
Klausyk savo auditorijos. Geriausios Giedrės straipsnių idėjos ateidavo iš klausimų, kuriuos užduodavo skaitytojai. Atsakinėk į komentarus, klausk žmonių, ko jie norėtų, stebėk, kurie straipsniai susilaukia daugiausiai dėmesio.
Nesitikėk greitų rezultatų. Pirmieji trys mėnesiai buvo sunkiausi Giedrės – ji dirbo daug, bet rezultatai buvo minimalūs. Bet ji nepasidarė, ir tai buvo raktas. Tinklaraščio augimas yra maratonas, ne sprintas.
Mokykis nuolat. Giedrė praleido šimtus valandų mokydamasi apie SEO, turinio marketingą, socialinių tinklų strategijas, el. pašto marketingą. Ji žiūrėjo YouTube vaizdo įrašus, skaitė straipsnius, klausėsi podcastų. Ši investicija į mokymąsi atsipirko šimteriopai.
Nebijok investuoti. Nors Giedrė pradėjo su minimaliomis investicijomis, vėliau ji investavo į geresnį hostingą, į profesionalų dizainą, į mokymus. Tai nebuvo didžiulės sumos – gal 500 eurų per pirmuosius metus – bet tai padėjo tinklaraščiui atrodyti profesionaliau ir veikti geriau.
Kai hobis tampa karjeros dalimi
Praėjus metams nuo tinklaraščio pradžios, Giedrė žiūri atgal ir vos tiki tuo, kas nutiko. Ji sukūrė platformą, kurią skaito dešimtys tūkstančių žmonių. Ji padeda mokytojams tapti geresniais savo darbe. Ji padeda mokiniams geriau suprasti lietuvių kalbą. Ir ji uždirba papildomų pajamų darydama tai, kas jai patinka.
Bet svarbiausia – ji surado naują aistrą. Mokymas klasėje vis dar yra jos pagrindinis darbas ir ji jį myli. Bet tinklaraštis atvėrė naujas galimybes. Dabar ji ne tik moko savo 30 mokinių klasėje, bet ir daro įtaką tūkstančiams mokytojų ir mokinių visoje Lietuvoje.
Giedrė sako, kad svarbiausias jos tinklaraščio sėkmės ingredientas buvo ne techninės žinios ar marketingo strategijos. Tai buvo autentiškumas. Ji nekūrė turinio, kuris, jos manymu, turėtų būti populiarus. Ji kūrė turinį, kuris jai pačiai buvo svarbus, kuriuo ji tikrai rūpinosi. Ir žmonės tai pajuto.
Ar kiekvienas mokytojas ar specialistas gali pakartoti Giedrės sėkmę? Galbūt ne tokiu pačiu mastu. Bet kiekvienas gali pradėti. Kiekvienas gali dalintis tuo, ką žino. Kiekvienas gali padėti kitiems ir kartu kurti kažką prasmingo. Kartais tiesiog reikia drąsos padaryti tą pirmąjį žingsnį – sukurti tą tinklaraštį, parašyti tą pirmąjį straipsnį, paspausti „publikuoti”.
Giedrės istorija rodo, kad edukacinė veikla internete nėra tik didelių kompanijų ar garsių ekspertų privilegija. Bet kuris mokytojas, bet kuris specialistas, turintis žinių ir noro jomis dalintis, gali sukurti kažką vertingo. Ir kas žino – gal po metų būtent jūsų tinklaraštį skaitys tūkstančiai žmonių, o jūs galvosite, kaip visa tai prasidėjo nuo vieno paprasto sprendimo – pradėti.