Kai kompiuteris pradeda šliaužti – ką tai iš tikrųjų reiškia
Kiekvienas, kuris bent keletą metų naudojo tą patį kompiuterį, žino tą jausmą – kažkada greitas ir vikrus įrenginys pradeda varginti. Naršyklė atsidaro po pusės minutės, failai kopijuojasi amžinybę, o sistema paleidžiama iš naujo taip ilgai, kad spėji užsivirti kavos. Natūralus impulsas – griebtis telefono ir skambinti į remonto servisą. Tačiau daugeliu atvejų tai, ką mes vadiname „sulūžusiu kompiuteriu”, iš tikrųjų yra tiesiog apleistas kompiuteris.
Skirtumas tarp šių dviejų dalykų yra esminis. Sulūžęs kompiuteris turi fizinę ar programinę problemą, kuriai išspręsti reikia specialisto. Apleistas kompiuteris – tai įrenginys, kuris tiesiog prikaupė metų metais sluoksniuotą skaitmeninių šiukšlių, nereikalingų programų ir sistemos entropijos. Ir tokį kompiuterį galite sutvarkyti patys, savo namuose, be jokių specialių žinių ar įrankių.
Šis vadovas skirtas tiems, kurie niekada gyvenime nebuvo atidarę kompiuterio korpuso, kurie galbūt baiminasi, kad „paspaudus ne tą mygtuką” viskas suges dar labiau. Tokios baimės suprantamos, bet dažniausiai nepagrįstos. Kompiuteris – tai ne laikrodžio mechanizmas, kuris subyrės nuo vieno neatsargaus judesio. Tai sistema, kuri labai gerai toleruoja žmogiškas klaidas, ypač kai kalbame apie programinę dalį.
Pirmasis žingsnis: diagnozė prieš gydymą
Prieš pradedant bet kokius veiksmus, verta suprasti, kodėl kompiuteris lėtai veikia. Tai tarsi gydytojo darbas – pirmiausia reikia nustatyti ligą, o tik tada skirti vaistus. Laimei, „Windows” operacinė sistema turi įrankį, kuris tai padaro per kelias sekundes.
Paspauskite klaviatūroje Ctrl + Shift + Esc – atsidarys Užduočių tvarkyklė (Task Manager). Jei matote tik mažą langą su programų sąrašu, spustelėkite „More details” apačioje. Dabar jūsų akys turėtų krypti į keturis stulpelius: CPU, Memory, Disk ir Network. Kiekvienas iš jų rodo, kiek procentų atitinkamo resurso šiuo metu naudojama.
Jei kuris nors iš šių skaičių nuolat rodo 80–100 procentų – štai jūsų problema. Aukštas CPU (procesoriaus) apkrovimas reiškia, kad kažkuri programa intensyviai naudoja kompiuterio „smegenis”. Aukštas Memory (atminties) rodiklis sako, kad kompiuteriui trūksta operatyviosios atminties. Aukštas Disk rodiklis – tai dažnai blogiausias scenarijus, ypač senesnėse mašinose su tradiciniais kietaisiais diskais.
Spustelėkite ant stulpelio pavadinimo – sąrašas išsirikiuos pagal tą rodiklį. Programa, kuri sąraše atsidurs viršuje, yra jūsų pagrindinis įtariamasis. Kartais tai būna antivirusinė programa, kuri kaip tik atlieka nuskaitymą. Kartais – naršyklė su dvidešimt atidarytų skirtukų. O kartais – kažkokia nežinoma programa, kurios pavadinimas jums nieko nesako. Pastarasis atvejis reikalauja atidesnio žvilgsnio.
Skaitmeninių šiukšlių valymas – kur pradėti ir ko neliesti
Kompiuteris per metus sukaupia milžinišką kiekį laikinų failų, talpyklos duomenų, senų atnaujinimų fragmentų ir kitokio skaitmeninio dulkių sluoksnio. Visa tai ne tik užima vietą diske, bet ir gali sulėtinti sistemos veikimą. Gera žinia – nuo šių dalykų atsikratyti lengva ir visiškai saugu.
Pradėkite nuo integruoto „Windows” įrankio. Klaviatūroje paspauskite Windows + R, įveskite cleanmgr ir paspauskite Enter. Pasirinkite diską C (arba tą, kuriame įdiegta sistema) ir palaukite, kol programa apskaičiuos, kiek vietos galima atlaisvinti. Paprastai čia rasite laikinus failus, talpyklą, šiukšliadėžės turinį ir panašius dalykus. Pažymėkite viską, ką siūlo programa, ir spustelėkite OK. Jei matote mygtuką „Clean up system files” – spustelėkite ir jį. Tai leis ištrinti senus „Windows” atnaujinimų failus, kurie kartais užima po kelis gigabaitus.
Kitas žingsnis – naršyklės talpykla. Jei naudojate „Chrome”, paspauskite Ctrl + Shift + Delete, pasirinkite „All time” laikotarpį ir ištrinkite talpyklą bei slapukus (cookies). Panašiai veikia ir „Firefox”, ir „Edge”. Naršyklės talpykla gali išaugti iki kelių šimtų megabaitų ir kartais tapti tikra problema, ypač jei diske ir taip mažai vietos.
Vienas dalykas, kurio nerekomenduočiau daryti pradedantiesiems – rankiniu būdu trinti failus iš sisteminių aplankų kaip Windows, System32 ar Program Files. Šiuose aplankuose yra failų, kurie atrodo nereikalingi, bet iš tikrųjų yra gyvybiškai svarbūs sistemai. Palikite juos ramybėje.
Paleisties programų epidemija ir kaip ją suvaldyti
Tai, ko daugelis žmonių nežino: kiekvieną kartą, kai įdiegiate naują programą, ji dažnai tyliai įsirašo į paleisties sąrašą. Tai reiškia, kad ji automatiškai paleidžiama kiekvieną kartą, kai įjungiate kompiuterį – net jei jūs to visai nenorėjote ir tos programos nenaudojate. Po metų ar dvejų šis sąrašas gali tapti tikra programų minia, kuri kiekvieną rytą vienu metu bando paleistis ir verčia jus laukti prie ekrano kaip eilėje prie kasos.
Grįžkite į Užduočių tvarkyklę (Ctrl + Shift + Esc) ir raskite skirtuką „Startup”. Čia pamatysite visas programas, kurios paleidžiamos kartu su sistema. Stulpelis „Startup impact” rodo, kiek kiekviena programa sulėtina paleidimą – „High” reiškia, kad ji labai apsunkina procesą.
Dabar ateina laikas priimti sprendimus. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant programos ir pasirinkite „Disable”, jei norite jos nebepaleidinėti automatiškai. Svarbu suprasti: jūs neištrinate programos, tiesiog sakote sistemai, kad jos nereikia paleisti automatiškai. Programa vis tiek liks jūsų kompiuteryje ir galėsite ją atidaryti rankiniu būdu, kai prireiks.
Ką galima drąsiai išjungti? „Spotify”, „Discord”, „Steam”, „Skype”, „OneDrive” (jei jo nenaudojate), įvairių spausdintuvų ir fotoaparatų programinė įranga – visa tai gali ramiai laukti, kol jūs patys juos atidarysite. Ko neišjunkite: antivirusinės programos, garso tvarkyklių (audio drivers) ir bet ko, kas atrodo kaip sisteminė programa su „Windows” logotipu.
Šis vienas veiksmas dažnai sumažina kompiuterio paleidimo laiką nuo kelių minučių iki keliasdešimt sekundžių. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai efektas jaučiamas iš karto.
Virusai, kenkėjiška programinė įranga ir kaip su jais susitvarkyti
Kartais kompiuteris lėtai veikia ne dėl šiukšlių ar per daug programų, o dėl to, kad jame gyvena kažkas, ko neturėtų būti. Kenkėjiška programinė įranga (malware) yra plati kategorija – nuo paprastų reklaminių programų, kurios rodo erzinančius skelbimus, iki rimtesnių grėsmių, kurios gali vogti duomenis ar naudoti jūsų kompiuterį kriptovaliutų kasimui.
Pirmasis ženklas, kad kažkas negerai – naršyklėje atsiranda naujų įrankių juostų, kurias jūs neįdiegėte. Arba pagrindinis puslapis pasikeitė į kažką, ko niekada nematėte. Arba kompiuteris staiga pradeda rodyti daug reklamų, net ir tose svetainėse, kur jų anksčiau nebuvo.
Geras pirmasis žingsnis – nemokamai atsisiųsti ir paleisti Malwarebytes programą (malwarebytes.com). Tai vienas patikimiausių įrankių kenkėjiškoms programoms aptikti, ir jo nemokama versija visiškai pakanka vienkartiniam nuskaitymui. Įdiekite, paleiskite pilną nuskaitymą ir leiskite programai pašalinti viską, ką ji ras. Procesas gali užtrukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų, priklausomai nuo disko dydžio.
Lygiagrečiai patikrinkite ir savo naršyklės plėtinius. „Chrome” naršyklėje eikite į trijų taškų meniu viršuje dešinėje, pasirinkite „More tools” → „Extensions”. Jei matote plėtinius, kurių neįdiegėte arba kurių pavadinimų neatpažįstate – ištrinkite juos nedvejodami. Kenkėjiški plėtiniai yra viena dažniausių naršyklės sulėtėjimo priežasčių.
Fizinis komponentas: dulkės, temperatūra ir ventiliatoriai
Čia prasideda dalis, kurios daugelis žmonių visiškai nepaiso, o ji kartais yra svarbiausia. Kompiuteris – tai ne tik programinė įranga. Tai fizinis įrenginys su ventiliatoriais, šilumos kriauklėmis ir oro takais. Ir po kelerių metų visi šie elementai prikaupė dulkių. Daug dulkių.
Kodėl tai svarbu? Nes kai kompiuteris perkaista, jis sąmoningai sulėtina savo darbą – tai vadinama „thermal throttling”. Procesorius, kuris normaliai veikia 3–4 GHz greičiu, gali sulėtėti iki 1–2 GHz, kad nesugadintų savęs nuo karščio. Rezultatas – kompiuteris veikia perpus lėčiau, nors techninė įranga yra visiškai sveika.
Jei naudojate nešiojamąjį kompiuterį, pirmiausia patikrinkite, ar jo ventiliacijos angos nėra užblokuotos. Niekada nedėkite nešiojamojo kompiuterio ant minkšto paviršiaus – pagalvės, antklodės ar net kelių – ilgesniam laikui. Tai užblokuoja oro srautą ir sukelia perkaitimą.
Jei turite stacionarų kompiuterį ir nesibaimate atidaryti korpuso, tai tikrai verta padaryti. Jums reikės tik sausos šepetėlio ir, idealiu atveju, sausos oro balionėlio (galima nusipirkti elektronikos parduotuvėje už kelis eurus). Atsukite korpuso šoninį dangtelį (paprastai du varžtai gale), ir tikriausiai pamatysite, kiek dulkių per metus susikaupė ant ventiliatorių ir šilumos kriauklių. Atsargiai išpūskite jas suspaustu oru arba nuvalykite šepetėliu. Šis paprastas veiksmas kartais sumažina procesoriaus temperatūrą 10–15 laipsnių.
Temperatūrą galite stebėti nemokamai atsisiuntę programą HWMonitor arba Core Temp. Normalus procesoriaus temperatūros diapazonas ramybės būsenoje – 30–50 laipsnių Celsijaus. Jei ramybės būsenoje matote 70–80 laipsnių – tai aiškus ženklas, kad kažkas negerai su aušinimu.
Disko būklė ir operatyvioji atmintis – du dažnai pamirštami kaltininkai
Viena iš dažniausių lėto kompiuterio priežasčių, apie kurią mažai kas galvoja – tai senstantis kietasis diskas. Tradiciniai HDD diskai (su besisukančiomis plokštelėmis) yra mechaniniai įrenginiai, kurie laikui bėgant dėvisi. Kai diskas pradeda „senti”, jis gali turėti vadinamuosius blogus sektorius – vietas, kur duomenys nebegali būti patikimai skaitomi ar rašomi. Sistema, bandydama dirbti su tokiu disku, pradeda „mikčioti”.
„Windows” turi integruotą įrankį disko būklei patikrinti. Atidarykite „File Explorer”, dešiniuoju mygtuku spustelėkite ant disko C, pasirinkite „Properties” → „Tools” → „Check”. Sistema patikrins diską ir praneš, jei ras problemų.
Dar patikimesnis metodas – nemokamai atsisiųsti programą CrystalDiskInfo. Ji parodo jūsų disko „sveikatą” spalvomis: žalia – viskas gerai, geltona – yra įspėjimų, raudona – diskas gali netrukus sugesti. Jei matote geltoną ar raudoną spalvą, tai rimtas signalas: pirmiausia pasidarykite svarbių failų atsarginę kopiją, o tada galvokite apie disko keitimą.
Kalbant apie operatyviąją atmintį (RAM) – jos trūkumas yra viena iš labiausiai jaučiamų problemų. Jei kompiuteris turi mažiau nei 8 GB RAM ir jūs bandote dirbti su keliomis programomis vienu metu, sistema pradeda naudoti disko dalį kaip „virtualią atmintį”. Tai yra nepaprastai lėtas procesas, ir būtent jis dažnai sukelia tą erzinantį 100% disko apkrovimą Užduočių tvarkyklėje.
Sprendimas – arba naudoti mažiau programų vienu metu, arba, jei kompiuteris leidžia, pridėti daugiau RAM. Tai vienas pigiausių ir efektyviausių kompiuterio atnaujinimų – 8 GB RAM modulis šiandien kainuoja 20–30 eurų, o efektas gali būti dramatiškas.
Kai viskas kita nepomogojo – sistemos atstatymas ir švaraus diegimo galimybė
Jei atlikote visus aukščiau aprašytus veiksmus, bet kompiuteris vis tiek veikia lėtai – liko paskutinis, radikaliausias, bet kartu ir efektyviausias sprendimas: sistemos atstatymas. Tai tarsi kompiuterio „atgimimas” – sistema grąžinama į pradinę būseną, lyg ką tik būtų įdiegta.
Prieš tai darydami, privalote pasidaryti svarbių failų atsarginę kopiją. Nuotraukos, dokumentai, muzika – viskas, kas jums svarbu, turi būti nukopijuota į išorinį diską arba debesų saugyklą (Google Drive, OneDrive). Sistemos atstatymas ištrins viską, kas buvo jūsų kompiuteryje.
„Windows 10″ ir „Windows 11″ turi patogų įrankį šiam tikslui. Eikite į „Settings” → „System” → „Recovery” → „Reset this PC”. Sistema pasiūlys dvi galimybes: „Keep my files” (išsaugoti failus, bet pašalinti programas) arba „Remove everything” (ištrinti viską). Pirmoji galimybė yra saugesnė pradedantiesiems – ji pašalins visas įdiegtas programas ir atstatys sistemos nustatymus, bet paliks jūsų asmeninius failus.
Šis procesas trunka nuo vienos iki trijų valandų, priklausomai nuo kompiuterio greičio. Po jo gausite švarią, greitai veikiančią sistemą. Vienintelis minusas – teks iš naujo įdiegti visas programas. Bet tai puiki proga atsikratyti visko, ko jums iš tikrųjų nereikia.
Kai kompiuteris vėl gyvas – kaip jį tokiu išlaikyti
Yra kažkas simboliška tame, kaip mes elgiamės su savo skaitmeniniais įrankiais. Automobilį veziname į techninę apžiūrą, dantis einame tikrinti pas odontologą, bet kompiuteris kažkaip turi veikti tobulai amžinai, be jokios priežiūros. Natūralu, kad toks požiūris veda prie problemų.
Gera žinia ta, kad reguliari kompiuterio priežiūra nereikalauja daug laiko ar žinių. Kartą per mėnesį – paleiskite disko valymą ir patikrinkite paleisties programų sąrašą. Kartą per pusmetį – išvalykite naršyklės talpyklą ir paleiskite antivirusinį nuskaitymą. Kartą per metus – fiziškai išvalykite kompiuterį nuo dulkių ir patikrinkite disko būklę su CrystalDiskInfo.
Vienas paprastas įprotis, kuris gali pailginti kompiuterio „gyvenimą” – reguliariai jį paleisti iš naujo. Daugelis žmonių savo kompiuterius tiesiog „užmiega” ir pažadina, niekada nepaleidžiant iš naujo. Tačiau paleidimas iš naujo išvalo operatyviąją atmintį, uždaro „paklydusias” programas ir leidžia sistemai pritaikyti atnaujinimus. Bent kartą per savaitę – paleiskite iš naujo.
Ir galiausiai – atnaujinimai. Žinau, kad tie nuolatiniai „Windows” atnaujinimų pranešimai erzina. Bet jie egzistuoja dėl priežasties. Saugumo atnaujinimai taisyti pažeidžiamybes, kuriomis gali pasinaudoti kenkėjiška programinė įranga. Ignoruodami juos metus ar dvejus, jūs paliekate savo kompiuterį atviru tūkstančiams žinomų grėsmių.
Daugeliu atvejų tai, ką mes laikome „sugedusiu” kompiuteriu, yra tiesiog kompiuteris, kuriam reikia šiek tiek dėmesio. Ir tas dėmesys – tai ne specialisto rankos ar brangūs servisai. Tai dešimt minučių kartą per mėnesį, kelios nemokamos programos ir elementari sąmonė apie tai, ką diegiate ir ką leidžiate veikti savo sistemoje. Prieš nešdami kompiuterį į remontą, išbandykite šiuos žingsnius – tikimybė, kad jie padės, yra daug didesnė, nei galėtumėte pagalvoti.