Kai artimasis miršta svetimoje šalyje, šeima Lietuvoje dažniausiai atsiduria situacijoje, kurioje niekas jos nemokė būti. Reikia priimti sprendimus per kelias dienas, susigaudyti tarp dviejų valstybių įstatymų ir tuo pat metu tvarkytis su sielvartu. Palaikų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą – procesas, kuris atrodo bauginantis vien dėl to, kad apie jį mažai kalbama viešai, nors situacijų, kai lietuvių šeimos gyvenančios ar dirbančios Jungtinėje Karalystėje susiduria su artimojo mirtimi, nėra mažai.
Nuo kur viskas pradedama
Pirmiausia mirtis turi būti oficialiai registruota Anglijoje. Tai atlieka gydytojas arba koronoro tarnyba, jei mirties priežastis nėra iš anksto aiški. Be mirties liudijimo, išduoto vietos registro biuro (register office), toliau judėti neįmanoma – šis dokumentas yra pagrindas visiems kitiems žingsniams. Jei mirties priežastis kelia klausimų, byla gali užtrukti ilgiau, nes koronoras privalo užbaigti tyrimą prieš išduodamas leidimą palaikus išvežti iš šalies.
Tuo pačiu metu verta kreiptis į Lietuvos ambasadą arba konsulatą Londone. Nors ambasada tiesiogiai nepervežimu užsiima, ji gali patarti dėl reikalingų dokumentų ir, esant reikalui, patvirtinti kai kuriuos popierius, kad jie būtų priimtini Lietuvoje.
Laidojimo namų vaidmuo
Realybėje visą procesą organizuoja specializuotos laidojimo paslaugų įmonės, kurios turi patirtį tarptautiniuose pervežimuose. Britanijoje tokių firmų yra nemažai, ir dauguma jų bendradarbiauja su Lietuvos partneriais, kurie priima palaikus jau kitoje pusėje. Šeimai belieka pasirinkti įmonę, pasirašyti sutartį ir apmokėti sąskaitą – likusi biurokratija, teoriškai, turėtų vykti be jos tiesioginio dalyvavimo.
Verta žinoti, kad kaina labai skiriasi priklausomai nuo pasirinktos paslaugos. Palaikų vežimas karste kainuoja daug daugiau nei kremavimas ir urnos pervežimas – dažnai skirtumas siekia kelis tūkstančius svarų. Šeimos, kurios renkasi kremaciją Anglijoje, sumažina ne tik išlaidas, bet ir laiko sąnaudas, nes urnos transportavimas oro linijomis vyksta kur kas paprasčiau nei karsto.
Dokumentai, kurių dažnai pritrūksta
Be mirties liudijimo, reikalingas ir vadinamasis „laisvo pervežimo“ pažymėjimas (free from infection certificate), patvirtinantis, kad mirties priežastis nėra užkrečiama liga. Jį išduoda gydytojas arba koronoras. Taip pat būtinas dokumentas, patvirtinantis, kad palaikai balzamuoti – daugumoje atvejų tai privaloma sąlyga tarptautiniam pervežimui oro transportu.
Jei šeima planuoja palaikus laidoti Lietuvoje, verta iš anksto susisiekti su vietine laidojimo įmone Lietuvoje, kuri priims karstą ar urną atvykus. Ji padės ir su tolimesniais formalumais – mirties registracija Lietuvoje, laidojimo vietos suderinimu, ceremonijos organizavimu.
Kas dažniausiai užklumpa netikėtai
Terminai – tikriausiai didžiausias iššūkis. Jei mirties priežastis tirta koronoro, procesas gali užtrukti savaites, o kartais ir mėnesius. Šeima turi būti pasiruošusi, kad grąžinimas nebus greitas, net jei visi dokumentai iš jų pusės sutvarkyti nepriekaištingai.
Kalbos barjeras taip pat neretai apsunkina bendravimą su britų institucijomis, nors dauguma laidojimo įmonių, dirbančių su lietuviais, turi vertėjus arba bent jau supranta specifiką. Verta iš anksto pasiteirauti, ar konkreti įmonė turi patirties su Lietuva – tai sutaupo nervų ir laiko.
Finansinė pusė – kitas skausmingas taškas. Kai kuriose situacijose, jei mirusysis dirbo Anglijoje, darbdavys ar profesinė sąjunga gali padengti dalį išlaidų. Taip pat verta pasidomėti, ar mirusysis turėjo draudimą, apimantį repatriaciją – tai retai pagalvojama iš anksto, bet gali sutaupyti reikšmingą sumą.
Ką reikėtų žinoti prieš skambinant pirmai įmonei
Prieš pasirenkant paslaugų teikėją, naudinga paprašyti kelių pasiūlymų ir palyginti, kas įskaičiuota – kartais kaina atrodo maža, bet neapima muitinės formalumų ar transportavimo iki oro uosto. Skaidrumas šiuo atveju yra tai, ko reikia ieškoti pirmiausia, nes sielvarto akimirką lengva sutikti su bet kuo, kas pažada „viską sutvarkyti“.
Kai kelias baigiasi namuose
Galiausiai visa ši procedūra – nesvarbu, kiek popierių, skambučių ir laukimo ji pareikalauja – turi vieną tikslą: leisti artimajam sugrįžti į žemę, kurią jis vadino namais. Šeimoms, atsidūrusioms tokioje situacijoje, verta prisiminti, kad kiekvienas žingsnis, nors ir varginantis, yra baigtinis, ir pagalbos galima ieškoti tiek ambasadoje, tiek patyrusiose laidojimo įmonėse abipus jūros. Tai, kas atrodo neįveikiama biurokratija pirmą dieną, virsta tvarkinga eiga, kai žinai, ko tikėtis. O tikras palengvėjimas ateina tada, kai artimasis pagaliau grįžta namo – ir šeima gali tiesiog atsisveikinti, nesigilindama į formuliarus.