Kai ekranas nutyla: pirmieji žingsniai susidūrus su gedimais
Vakaras. Jūs ką tik grįžote namo po ilgos darbo dienos, norite atsipalaiduoti prie mėgstamos laidos, bet televizorius tiesiog atsisako bendradarbiauti. Galbūt ekranas lieka juodas, galbūt girdite garsą, bet vaizdo nėra, o gal visai nieko nevyksta. Tokiose situacijose daugelis iš mūsų iš karto pagalvojame apie brangų remonto centrą ir ilgą laukimo laiką. Tačiau realybė tokia, kad nemažą dalį televizorių problemų galima identifikuoti ir kartais net išspręsti patiems, neišleidžiant nė cento.
Mokytojai, kurie kasdien dirba su įvairiomis technologijomis klasėse, ir šeimos, kuriose televizorius tampa svarbiu komunikacijos ir švietimo įrankiu, ypač gali pajusti nusivylimą, kai šis prietaisas sugenda. Tačiau prieš skambinant meistrams, verta suprasti, kad televizoriai – nors ir atrodo kaip sudėtingi įrenginiai – veikia pagal gana aiškius principus, o jų gedimai dažnai pasikartoja ir yra nuspėjami.
Maitinimo problemos: kai viskas prasideda nuo paprasčiausių dalykų
Skamba banalu, bet apie 30 procentų visų „gedimų”, su kuriais žmonės kreipiasi į servisus, iš tikrųjų yra susiję su maitinimu. Ir ne, tai nereiškia, kad jūsų televizorius sugedęs – dažnai problema slypi visai kitur.
Pirmiausia patikrinkite kištuką lizde. Taip, žinau, skamba kaip patarimas iš devyniasdešimtųjų IT vadovėlio, bet realybė tokia, kad laidai išsijungia, lizdai atsilaisvina, o kartais tiesiog kažkas atsitiktinai ištraukia kištuką valydamas. Pabandykite įkišti kitą prietaisą į tą patį lizdą – ar jis veikia? Jei ne, problema jūsų elektros instaliacijos pusėje.
Toliau – pats maitinimo laidas. Apžiūrėkite jį visą ilgą. Ieškokite įlenkimų, pertrūkimų, nudegusių vietų ar pažeidimų. Jei turite naminius gyvūnus, ypač jaunus, jie mėgsta kramtyti laidus. Net nedidelis pažeidimas gali sukelti nutrūkimą arba trumpąjį jungimą. Jei įtariate, kad problema laido viduje (išoriškai jis atrodo gerai, bet galbūt vidiniai laidininkai nutrūkę), pabandykite švelniai pajudinti laidą prie televizoriaus ir prie kištuko – jei televizorius reaguoja mirksėjimu ar trumpalaikiu įsijungimu, problema tikrai čia.
Daugelis šiuolaikinių televizorių turi išorinį maitinimo bloką – tą juodą dėžutę laido viduryje. Ji gali perkaisti ir sugesti. Palieskite ją (atsargiai, jei ji veikė) – jei ji neįprastai karšta arba skleidžia degėsių kvapą, greičiausiai reikės keisti maitinimo bloką. Gera žinia – juos galima įsigyti internetu už 15-30 eurų, priklausomai nuo modelio.
Nuotolinio valdymo pultelio mįslės
Kitas dažnas „gedimas”, kuris iš tikrųjų nėra gedimas – neveikiantis pultelis. Jūs spaudote mygtukus, bet televizorius nereaguoja. Prieš kaltindami patį televizorių, atlikite paprastą testą: įjunkite telefono kamerą ir nukreipkite ją į pultelio priekinę dalį (ten, kur infraraudonųjų spindulių diodas). Spausdami bet kurį pultelio mygtuką, turėtumėte matyti telefono ekrane švytintį tašką. Jei nematote – problema pultelyje.
Dažniausiai kaltos baterijos. Net jei jos „turėtų” veikti, pakeiskite jas naujomis. Kartais baterijos seni kontaktai apsidengę oksidais. Paimkite vatinį pagaliuką, suvilgykite jį šiek tiek acto ar alkoholio ir nuvalykite kontaktus pultelyje bei pačias baterijas. Stebėtinai dažnai tai išsprendžia problemą.
Jei pultelis buvo numestas ar ant jo buvo išlietas skystis, gali būti, kad viduje susidarė trumpasis jungimas arba mygtukai nebespauda tinkamai. Galite pabandyti jį išardyti (paprastai keliais varžteliais) ir išvalyti vidų švelniu audiniu su nedideliu kiekiu izopropilo alkoholio. Tačiau būkite atsargūs – jei nesate tikri, geriau nusipirkti naują pultelį, kuris kainuoja 10-20 eurų, nei sugadinti seną visiškai.
Kai ekranas juodas, bet garsas veikia
Ši situacija gali būti gana klastinga, nes ji rodo, kad televizorius iš esmės veikia – gauna signalą, apdoroja jį, bet tiesiog negali parodyti vaizdo. Prieš panikuojant, atlikite kelis paprastus testus.
Pirmiausia patikrinkite ryškumo nustatymus. Taip, skamba juokingai, bet kartais vaikai ar atsitiktinis mygtuko paspaudimas gali sumažinti ryškumą iki nulio. Pabandykite pakartotinai spausti ryškumo didinimo mygtuką pultelyje. Jei turite prieigą prie meniu (galbūt matote labai silpną švytėjimą), atstatykite gamyklinius nustatymus.
Jei tai nepadeda, pašvieškite žibintuvėliu į ekraną, kai televizorius įjungtas ir turėtų rodyti vaizdą. Žiūrėkite iš įvairių kampų. Ar matote labai silpną, vos įžiūrimą vaizdą? Jei taip, problema greičiausiai fono apšvietimo sistemoje. Šiuolaikiniuose televizoriuose tai paprastai LED juostos ekrano gale. Jos gali perdegti arba jų maitinimo grandinė gali sugesti.
Fono apšvietimo problemos yra vienos dažniausių LCD ir LED televizorių bėdų. Gera žinia – jei esate šiek tiek rankų darbų mėgėjas, LED juostas galima pakeisti patiems. Bloga žinia – tai reikalauja išardyti televizorių, o tai gali būti bauginanti procedūra, jei niekada to nedarėte. YouTube pilna vaizdo įrašų, rodančių, kaip tai padaryti konkretiems modeliams, o pačios LED juostos kainuoja 20-50 eurų.
Garso problemos: kai matote, bet negirdite
Priešinga situacija – turite vaizdą, bet nėra garso – taip pat gana dažna. Ir vėlgi, prieš kaltinant televizorių, patikrinkite akivaizdžius dalykus.
Ar garsiakalbiai tikrai įjungti? Daugelis televizorių turi nustatymą, kuris automatiškai nutildo vidinius garsiakalbius, kai prijungiate išorinius (pavyzdžiui, garso sistemą ar ausines). Patikrinkite garso nustatymus meniu. Ieškokite parinkčių kaip „garsiakalbių išvestis”, „garso išvestis” ar panašiai. Įsitikinkite, kad pasirinkta „TV garsiakalbiai” arba „vidiniai garsiakalbiai”.
Jei naudojate išorinę garso sistemą, patikrinkite visus kabelius. HDMI kabeliai, kurie perduoda ir vaizdą, ir garsą, gali būti defektiniai arba ne iki galo įkišti. Pabandykite ištraukti ir vėl įkišti visus kabelius. Kartais kontaktai apsidengę dulkėmis ar oksidais.
Kai kurie televizoriai turi atskirą garso išėjimą (paprastai 3,5 mm lizdą arba optinį išėjimą). Jei į jį kažkas įkišta – net jei tai tik dulkės ar smulkus šiukšlės gabalėlis – televizorius gali manyti, kad prijungtos ausinės ir automatiškai išjungia vidinius garsiakalbius. Patikrinkite visus lizdus ir įsitikinkite, kad jie švarūs ir tušti.
Vaizdo iškraipymai ir keisti artefaktai
Jei matote vaizdą, bet jis keistas – su linijomis, pikselizuotas, mirguliuoja ar turi spalvų problemų – tai gali reikšti įvairių dalykų.
Horizontalios ar vertikalios linijos ekrane dažnai rodo problemas su pačiu ekranu arba su vaizdo apdorojimo plokšte. Jei linijos nekinta, visada toje pačioje vietoje, problema greičiausiai fizinė – pats ekranas pažeistas. Deja, ekrano keitimas paprastai kainuoja tiek, kad pigiau nusipirkti naują televizorių.
Tačiau jei linijos ar iškraipymai atsiranda tik žiūrint iš tam tikrų šaltinių (pavyzdžiui, tik iš kabelinės televizijos priedėlio, bet ne iš HDMI įrenginio), problema greičiausiai signalo šaltinyje ar kabelyje, o ne pačiame televizoriuje. Pabandykite pakeisti HDMI kabelį – jie nėra brangūs, o gali išspręsti daugybę problemų.
Pikselizacija ir „užšalęs” vaizdas dažnai susiję su signalo stiprumu. Jei žiūrite skaitmeninę anteninę televiziją, galbūt jūsų antena netinkamai nukreipta arba signalo stiprumas per silpnas. Pabandykite paleisti automatinį kanalų paiešką iš naujo – kartais tai padeda optimizuoti signalo priėmimą.
Spalvų problemos – pavyzdžiui, viskas atrodo per mėlyna, raudona ar žalia – gali reikšti, kad sugedo vienas iš spalvų kanalų vaizdo plokštėje. Bet prieš tai, patikrinkite spalvų nustatymus meniu. Kartais atsitiktinai įjungiamas „kino režimas”, „žaidimų režimas” ar kiti iš anksto nustatyti profiliai, kurie drastiškai keičia spalvas. Grįžkite prie standartinių nustatymų arba atstatykite gamyklinius.
Prijungimo ir šaltinio problemos
Šiuolaikiniai televizoriai turi daugybę įėjimų – HDMI, USB, kartais dar senųjų komponentinių ar kompozitinių. Viena dažniausių „problemų” – televizorius tiesiog nustatytas į neteisingą šaltinį.
Jei matote juodą ekraną su užrašu „Nėra signalo” arba panašiai, tai nereiškia, kad televizorius sugedęs. Tai reiškia, kad jis klauso įėjimo, prie kurio niekas neprijungta, arba prijungtas įrenginys išjungtas. Spaudinėkite „Source” (šaltinis) arba „Input” (įėjimas) mygtuką pultelyje ir pereikite per visus galimus šaltinius, kol rasite teisingą.
HDMI jungtys gali būti klastingos. Kai kurie televizoriai turi kelis HDMI įėjimus, ir ne visi jie vienodi. Pavyzdžiui, tik vienas iš jų gali palaikyti ARC (Audio Return Channel) funkcijas garso sistemai, arba tik vienas gali būti HDMI 2.1 su didesniu pralaidumu žaidimų konsolėms. Jei įrenginys neveikia viename HDMI lizde, pabandykite kitą.
Kartais problema ta, kad HDMI lizdai susidėvi. Jei kabelis laisvai juda lizde arba reikia jį laikyti tam tikru kampu, kad veiktų, lizdas gali būti mechaniškai pažeistas. Tai galima sutaisyti, bet reikia litavimo įgūdžių arba specialisto pagalbos.
Kai televizorius įsijungia ir išsijungia pats
Ši problema gali būti tikrai erzinanti. Televizorius veikia keletą minučių, paskui išsijungia. Arba jis įsijungia naktį pats savaime. Arba nuolat perkrauna save.
Pirmiausia patikrinkite laikmačio nustatymus. Daugelis televizorių turi „miego laikmatį”, kuris automatiškai išjungia televizorių po tam tikro laiko. Taip pat gali būti nustatytas įjungimo laikmatis. Peržiūrėkite visus laikmačio nustatymus meniu ir išjunkite juos.
Kitas dažnas kaltininkas – HDMI-CEC funkcija (skirtingų gamintojų vadinama skirtingai: Anynet+, Bravia Sync, Simplink ir t.t.). Ši funkcija leidžia įrenginiams, prijungtiems per HDMI, valdyti vienas kitą. Pavyzdžiui, kai įjungiate žaidimų konsolę, televizorius automatiškai įsijungia ir perjungia į teisingą šaltinį. Skamba puikiai, bet kartais tai sukelia keistą elgesį. Pabandykite išjungti HDMI-CEC funkciją ir pažiūrėkite, ar problema išnyks.
Jei televizorius išsijungia po kelių minučių naudojimo, tai gali būti perkaitimo problema. Patikrinkite, ar ventiliacijos angos (paprastai televizoriaus gale) nėra užkimštos dulkėmis. Naudokite siurblį su švelnia šepečio antgaliu arba suspausto oro balionėlį išpūsti dulkes. Įsitikinkite, kad televizorius turi pakankamai vietos aplink save – nestatykite jo į uždarą spintą be ventiliacijos.
Nuolatinis perkrovimas ar „įstrigimas” dažnai rodo programinės įrangos problemas. Pabandykite atnaujinti televizoriaus programinę įrangą (firmware). Dauguma šiuolaikinių televizorių gali tai padaryti automatiškai, jei prijungti prie interneto. Eikite į nustatymus, ieškokite „Programinės įrangos atnaujinimas” ar panašiai ir paleiskite procesą. Kartais tai išsprendžia daugybę keistų problemų.
Kada vis dėlto reikia specialisto ir kaip išvengti brangaus remonto
Būkime sąžiningi – ne visas problemas galima išspręsti namuose. Kai kurie gedimai reikalauja specialių įrankių, žinių ir dalių. Tačiau net ir tada galite sutaupyti pinigų ir laiko, jei žinote, ką darote.
Jei nustatėte, kad problema tikrai televizoriaus viduje – pavyzdžiui, sugedo maitinimo plokštė, kondensatoriai ištinę, arba vaizdo procesorius neveikia – turite priimti sprendimą: remontuoti ar pirkti naują? Čia svarbu įvertinti televizoriaus vertę ir remonto kainą.
Bendras principas: jei remonto kaina viršija 50 procentų naujo panašaus televizoriaus kainos, greičiausiai neverta remontuoti. Televizorių kainos per pastaruosius metus labai sumažėjo, tad kartais ekonomiškiau tiesiog nusipirkti naują. Be to, naujas televizorius turės garantiją ir greičiausiai bus technologiškai pažangesnis.
Jei vis dėlto nusprendžiate remontuoti, ieškokite patikimų vietinių meisterių, o ne didelių servisų centrų. Dažnai jie ima mažesnį mokestį už darbą. Prieš sutikdami su remontu, paprašykite tikslios kainos sąmatos raštu. Klausinėkite, kokios dalys bus keičiamos ir kiek kainuos kiekviena. Taip išvengsite nemalonių staigmenų.
Kai kurias dalis galite nusipirkti patys internete už daug mažesnę kainą nei servisai. Pavyzdžiui, maitinimo plokštės, LED juostos ar net vaizdo plokštės dažnai prieinamos eBay, AliExpress ar specializuotose elektronikos dalių parduotuvėse. Jei rasite reikiamą dalį, galite pasamdyti meistrą tik darbo atlikimui, o ne daliai pirkti per jį su antkainiu.
Mokytojams, dirbantiems mokyklose su keliais televizoriais ar projektoriais, verta išmokti pagrindinių diagnostikos įgūdžių. Tai ne tik sutaupo mokyklos biudžetą, bet ir gali būti puiki praktinė pamoka mokiniams apie elektroniką ir problemų sprendimą. Žinoma, visada laikykitės saugos taisyklių ir niekada neatidarykite įrenginių, kurie vis dar prijungti prie elektros tinklo.
Šeimoms su vaikais verta investuoti į papildomą apsaugą – perįtempių apsaugos prietaisus (surge protectors). Žaibai, staigūs įtampos šuoliai elektros tinkle gali akimirksniu sunaikinti brangią elektroniką. Geras perįtempių apsaugos prietaisas kainuoja 20-40 eurų, bet gali išgelbėti 500 eurų vertės televizorių.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus patarimas: saugokite visus dokumentus, čekius ir garantijos korteles. Net jei garantija baigėsi, kai kurie gamintojai siūlo pratęstą aptarnavimą arba pripažįsta žinomus defektus tam tikruose modeliuose ir taiso juos nemokamai ar su nuolaida. Verta patikrinti gamintojo svetainę ar susisiekti su klientų aptarnavimu, jei jūsų televizorius turi problemą – galbūt esate ne vieni, ir jau yra žinomas sprendimas.
Televizoriaus diagnostika namuose nėra raketų mokslas. Dauguma problemų atsiranda dėl paprastų priežasčių – laidų, nustatymų, dulkių ar nusidėvėjusių dalių. Su kantrybe, logišku mąstymu ir šiuo vadovu galite sutaupyti nemažai pinigų ir laiko. O svarbiausia – įgysite vertingų žinių apie technologijas, kuriomis naudojamės kasdien, bet retai sustojame pagalvoti, kaip jos veikia. Ir kas žino, galbūt atradę, kad galite patys sutaisyti televizorių, drąsiau imsite ir kitų prietaisų remonto. Juk kiekvienas ekspertas kažkada pradėjo nuo paprasto „o kas bus, jei pabandysiu?”.