Mokymasis namuose – ne tik laisvė, bet ir atsakomybė
Kai nusprendžiate mokyti vaiką namuose, vienas didžiausių iššūkių tampa kasdienybės organizavimas. Mokykloje už tai atsakingi administracija ir mokytojai, o namuose visa ši našta tenka jums. Tačiau nebijokite – tai nereiškia, kad turite tapti griežtu disciplinos sargybos, skambinančiu varpeliu tarp pamokų.
Mokymosi grafiko kūrimas namuose yra kur kas lanksčiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jums nereikia kopijuoti tradicinės mokyklos struktūros. Priešingai, vienas didžiausių namų mokymosi privalumų yra galimybė pritaikyti mokymąsi prie jūsų šeimos ritmo, vaiko poreikių ir net oro sąlygų.
Pirmiausia atsipalaiduokite. Daugelis pradedančių tėvų daro klaidą, bandydami iš karto sukurti tobulą, kas minutę suplanuotą dienotvarkę. Realybė tokia, kad pirmieji keli mėnesiai bus eksperimentavimo laikotarpis. Ir tai visiškai normalu.
Kodėl standartinė mokyklos diena namuose neveikia
Tradicinė mokykla dirba nuo aštuonių iki dviejų ar trijų valandos. Tačiau jei pamėginsite tokį patį grafiką pritaikyti namuose, greitai pastebėsite, kad kažkas negerai. Kodėl?
Mokykloje didelė dalis laiko praranda dėl organizacinių dalykų: rikiavimosi, laukimo, kol mokytojas patikrina namų darbus trisdešimčiai mokinių, perėjimo iš vienos klasės į kitą. Namuose to nėra. Tai, kas mokykloje užtrunka šešias valandas, namuose gali būti atlikta per tris ar keturias.
Be to, mokykloje vaikas turi prisitaikyti prie bendro tempo. Jei jis suprato temą per penkias minutes, vis tiek turi laukti, kol kiti baigs. Jei jam reikia daugiau laiko – per blogai, pamoka baigiasi. Namuose galite leisti vaikui judėti jo tempu.
Dar vienas aspektas – energijos lygiai. Jūsų vaikas gali būti ryto žmogus, kuris geriausiai dirba iki pietų, arba priešingai – lėtai įsibėgėja ir produktyviausias tampa popiet. Mokykloje tai nesvarbu, namuose galite tuo pasinaudoti.
Nuo ko pradėti: pirmosios dvi savaitės be griežto grafiko
Štai patarimas, kuris gali atrodyti kontraversiškas: pirmąsias dvi savaites mokykitės be griežto grafiko. Tiesiog stebėkite.
Per šį laikotarpį atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Kada jūsų vaikas natūraliai yra labiausiai budrus ir susikaupęs? Kai kurie vaikai ryto metu yra pilni energijos, kiti – ne. Kiek laiko jam reikia įvairių užduočių atlikimui? Galbūt pastebėsite, kad matematikos užduotys, kurioms mokykloje skiriama keturiasdešimt penkios minutės, namuose atliekamos per dvidešimt.
Taip pat stebėkite save. Kokiu paros metu jūs turite daugiausia kantrybės? Kada jums lengviausia susikaupti? Jūsų energijos lygiai irgi svarbūs, nes jei esate išsekęs ar irzlus, mokymasis nebus efektyvus.
Šios dvi savaitės gali atrodyti kaip chaosas, bet iš tikrųjų tai investicija. Surinksite vertingos informacijos, kuri padės sukurti grafiką, kuris tikrai veiks, o ne tik gražiai atrodys ant popieriaus.
Blokinė sistema vietoj tradicinių pamokų
Užuot bandę atkurti tradicinę mokyklos dieną su atskiromis keturiasdešimt penkių minučių pamokomis, pagalvokite apie blokinę sistemą. Tai reiškia, kad dieną skaidote į kelis didelius blokus, o ne į daug smulkių pamokėlių.
Pavyzdžiui, galėtumėte turėti ryto bloką, skirtą koncentracijos reikalaujančioms užduotims – matematikai, rašymui, skaitymo įgūdžių lavinimui. Šis blokas gali trukti nuo vienos iki dviejų valandų, priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas dvi valandas be pertraukos sprendžia matematikos uždavinius. Viduje galite turėti trumpų pertraukų, keisti veiklas, bet bendras fokusas lieka tas pats – sudėtingesni dalykai.
Po pietų galėtų būti kūrybiškesnis ar praktiškesnis blokas – gamtos mokslų eksperimentai, menas, rankdarbiai, projektai. Šios veiklos vis dar yra mokymasis, bet jos mažiau vargina protą.
Trečias blokas galėtų būti skirtas laisvesniam mokymuisi – dokumentinių filmų žiūrėjimui, edukacinių žaidimų žaidimui, knygų skaitymui sau malonumui. Kai kurie tėvai šio bloko net neįtraukia į oficialią „mokymosi dieną”, nors iš tikrųjų mokymasis vyksta.
Tokia sistema lankstesnė nei griežtas pamokų tvarkaraštis. Jei matote, kad vaikas šiandien puikiai susikaupęs ir greitai dirba, galite pratęsti ryto bloką. Jei jis pavargęs ar išsiblaškęs, galite anksčiau pereiti prie kūrybiškesnių veiklų.
Kaip įtraukti pertraukas ir fizinį aktyvumą
Vienas didžiausių namų mokymosi spąstų – pernelyg ilgas sėdėjimas. Mokykloje vaikai bent jau vaikšto iš klasės į klasę, turi pertraukas kieme. Namuose lengva visą dieną prasėdėti prie stalo.
Fizinis aktyvumas nėra tik sveikatai – jis tiesiogiai veikia mokymosi efektyvumą. Tyrimai rodo, kad vaikai geriau mokosi, kai reguliariai juda. Todėl pertraukos judėjimui turėtų būti įrašytos į grafiką kaip privaloma dalis, o ne kaip priedas „jei liks laiko”.
Kaip tai praktiškai įgyvendinti? Galite naudoti Pomodoro techniką – dvidešimt penkias minutes mokymosi, penkias minutes pertraukos. Mažesniems vaikams galbūt tiks penkiolikos minučių mokymosi ir penkių minučių pertraukos intervalai. Vyresniam vaikui gali pakakti vienos dešimties minučių pertraukos per valandą.
Pertraukų metu skatinkite vaiką judėti. Tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas po kiemą, šuoliavimas ant batutu, šokiai prie muzikos, kamuolio mėtymas. Net paprastas lipimas laiptais aukštyn ir žemyn padeda.
Kai kurios šeimos naudoja „aktyvaus mokymosi” metodus – pavyzdžiui, mokosi daugybos lentelės šokinėdami ant vienos kojos arba pratybas atlieka stovėdami prie aukšto stalo. Tai gali atrodyti keista, bet daugeliui vaikų tikrai padeda.
Lankstumo ir struktūros pusiausvyra
Čia slypi pagrindinis mokymosi namuose paradoksas: jums reikia ir struktūros, ir lankstumo. Per daug struktūros – ir jausitės kaip kalėjime, kiekvienas nukrypimas nuo grafiko kels stresą. Per daug lankstumo – ir nieko nepadarysit, dienos praeis chaotiškai, vaikas nežinos, ko tikėtis.
Gera taisyklė: turėkite struktūrą, bet ne griežtą tvarkaraštį. Pavyzdžiui, jūsų struktūra gali būti tokia: kiekvieną dieną pirmiausia darome matematiką, paskui kalbą, po pietų – kitus dalykus. Tačiau tai nereiškia, kad matematika visada prasideda lygiai devintą valandą ir trunka lygiai keturiasdešimt minučių.
Viena diena matematika gali užtrukti dvidešimt minučių, nes vaikas greitai suprato temą. Kita diena – valandą, nes tema sudėtingesnė arba vaikas šiandien lėčiau dirba. Ir tai visiškai normalu.
Struktūra taip pat padeda vaikui jaustis saugiau. Jis žino, ko tikėtis, kokia bus dienos eiga. Bet lankstumas leidžia prisitaikyti prie realybės – prastai išsimiegojusios nakties, netikėtos galimybės aplankyti muziejų, paprasčiausio blogo nuotaikos.
Kai kurios šeimos turi „švelnią struktūrą” – ne konkrečius laikus, o veiklų seką. Pavyzdžiui: pusryčiai, matematika, pertrauka, kalba, pietūs, kūrybinės veiklos, laisvas laikas. Ši seka išlieka ta pati, bet kiekviena dalis gali trukti skirtingai.
Savaitės ir mėnesio planavimas
Nors kasdienybėje naudinga turėti lankstų grafiką, platesniame kontekste struktūra tampa dar svarbesnė. Savaitės ir mėnesio planavimas padeda užtikrinti, kad visos temos būtų išeitos, visi dalykai apimti.
Savaitės planavimą darykite sekmadienio vakarą arba pirmadienio rytą. Peržiūrėkite, ką planuojate išeiti kiekviename dalykų šią savaitę. Nebūtina smulkiai planuoti kiekvieną dieną, pakanka bendro vaizdo. Pavyzdžiui: „Šią savaitę matematikoje eisime trupmenas, kalboje – būdvardžius, gamtos moksluose – vandens ciklą.”
Taip pat žiūrėkite, ar yra kokių nors išimčių – galbūt trečiadienį turite suplanuotą ekskursiją, tada kitomis dienomis reikės šiek tiek pakoreguoti grafiką. Arba penktadienį ateina seneliai – galbūt tą dieną galite padaryti trumpesnę mokymosi dieną.
Mėnesio planavimas dar platesnis. Čia žiūrite į didesnį paveikslą – kokias dideles temas eisite, kokie projektai laukia, ar yra kokių nors ypatingų įvykių. Tai padeda nepasimesti ir matyti progresą.
Kai kurie tėvai naudoja paprastą sienų kalendorių, kur įrašo pagrindines temas ir svarbius įvykius. Kiti mėgsta skaitmenines priemones. Svarbu ne įrankis, o tai, kad turėtumėte kažkokį būdą sekti, kas jau padaryta ir kas dar laukia.
Kai grafikai neveikia: prisitaikymas ir keitimas
Būkite pasirengę, kad jūsų pirmasis grafiko variantas nebus tobulas. Tai normalu. Iš tikrųjų, būtų keista, jei pirmasis bandymas iškart puikiai veiktų.
Po kelių savaičių įvertinkite, kaip sekasi. Ar yra dalykų, kurie nuolat sukelia stresą? Ar tam tikros dienos dalys visada virsta kova? Ar pastebite, kad nuolat atidedate tam tikrus dalykus?
Jei kažkas neveikia, keiskite. Galbūt pastebėjote, kad po pietų vaikas visiškai nebesugebą susikaupti skaitymui – tada perkėlkite skaitymą į rytą. Arba atvirkščiai – galbūt rytais vaikas per daug mieguistas sudėtingoms matematikos užduotims, tada pradėkite nuo kažko lengvesnio.
Kartais problema ne grafike, o mokymosi medžiagoje ar metoduose. Jei vaikas nuolat priešinasi tam tikram dalykui, galbūt reikia pakeisti vadovėlį ar požiūrį, o ne tik laiko, kada tą dalyką mokate.
Taip pat atminkite, kad grafikai gali keistis su metų laikais. Žiemą, kai anksti temsta, jūsų ritmas gali būti kitoks nei vasarą, kai galite mokytis lauke. Ir tai puiku – prisitaikymas prie natūralių ritmų yra vienas namų mokymosi privalumų.
Kai viskas susidėlioja į vietas
Po kelių mėnesių eksperimentavimo pastebėsite, kad jūsų šeima rado savo ritmą. Nebūtinai tai bus tobulas grafiko laikymasis, bet jausitės, kad dalykai vyksta, mokymasis vyks, ir viskas atrodo valdoma.
Kai kurios dienos vis tiek bus sunkesnės už kitas – tai gyvenimas. Bet bendrai jausitės pasitikintys savo sistema. Vaikas žinos, ko tikėtis, jūs žinosite, kaip organizuoti dieną, ir viskas eis savaime, be nuolatinio planavimo ir streso.
Atminkite, kad tikslas nėra sukurti tobulą grafiką, kuris atrodytų gražiai ant popieriaus. Tikslas – rasti ritmą, kuris veikia jūsų šeimai, leidžia efektyviai mokytis ir tuo pačiu išsaugoti šeimos santykius ir gyvenimo džiaugsmą. Jei jūsų grafike yra ilgos pietų pertraukos, per kurias visi kartu žaidžiate stalo žaidimus – puiku. Jei mokotės tik keturias dienas per savaitę, o penktadienį skirkite ekskursijoms – irgi puiku. Jūsų namų mokykla, jūsų taisyklės. Svarbiausia, kad vaikas mokytos, augtų ir klestėtų, o jūs neperdegtumėte pirmaisiais metais.