Virtualūs turai – tai ne tik technologijų žaisliukas
Kai pirmą kartą išgirdau apie virtualius turus, pagalvojau, kad tai dar viena iš tų technologijų, kurios skamba įspūdingai, bet praktikoje tinka tik gerai finansuojamiems mokykloms su pažangiais kompiuteriais. Koks buvau nustebęs! Pasirodė, kad virtualūs turai yra vienas iš prieinamiausių ir efektyviausių būdų atgaivinti pamokas ir sudominti net tuos mokinius, kurie paprastai žiūri pro langą ir skaičiuoja minutes iki skambučio.
Virtualūs turai – tai interaktyvios kelionės po realias ar sukurtas vietas naudojant skaitmenines technologijas. Galite nuvesti mokinius į Luvrą Paryžiuje, Didįjį barjerinį rifą Australijoje ar net į Tarptautinę kosminę stotį, nė žingsnio nežengę iš klasės. Ir ne, tam nereikia specialių VR akinių ar brangios įrangos – dažnai pakanka paprasto kompiuterio ar net išmaniojo telefono.
Kodėl virtualūs turai keičia žaidimo taisykles
Tradicinės pamokos dažnai atrodo taip: mokytojas pasakoja, mokiniai klausosi (arba daro vaizdą, kad klauso), kartais pažiūri į vadovėlio nuotrauką. Virtualūs turai viską apverčia aukštyn kojomis geriausiu būdu. Staiga istorijos pamoka tampa kelione po senovės Romos gatves, geografija – ekspedicija į Amazonės atogrąžų miškus, o literatūra – virtualia ekskursija po rašytojo gimtąjį miestą.
Kas svarbiausia – mokiniai tampa aktyviais dalyviais, o ne pasyviais stebėtojais. Jie gali pažvelgti į skirtingas puses, priartinti detales, kurios jiems įdomios, užduoti klausimus apie tai, ką mato. Tai jau nebėra vienakryptis informacijos srautas, o tikra interaktyvi patirtis.
Tyrimai rodo, kad žmonės įsimena apie 10% to, ką skaito, 20% to, ką girdi, bet net 90% to, ką daro ar imituoja. Virtualūs turai patenka būtent į tą paskutinę kategoriją – mokiniai „daro”, jie keliauja, tyrinėja, atranda.
Praktiniai būdai integruoti virtualius turus į pamokas
Gerai, entuziastingai kalbėti apie galimybes – viena, bet kaip tai realiai pritaikyti? Štai keletas konkrečių būdų, kuriuos galite naudoti jau rytoj.
Google Arts & Culture – tai absoliuti aukso kasykla mokytojams. Čia rasite virtualius turus po daugiau nei 2000 muziejų ir istorinių vietų visame pasaulyje. Mokote apie renesansą? Nukelkite mokinius į Uficių galeriją Florencijoje. Kalbate apie Antrąjį pasaulinį karą? Aplankykite Auschwitzą virtualiai. Visa tai nemokamai ir su puikia vaizdo kokybe.
Google Earth – ne tik žemėlapiai. Galite kurti savo virtualias ekskursijas, pažymėti svarbias vietas, pridėti nuotraukų, tekstų, net video. Pavyzdžiui, mokydami apie klimato zonas, galite sukurti kelionę nuo pusiaujo iki Arkties, parodydami, kaip keičiasi kraštovaizdis ir aplinka.
Nearpod – šis įrankis leidžia mokytojams kurti virtualias realybės keliones specialiai pritaikytas jūsų pamokos tikslams. Nors kai kurios funkcijos mokamos, nemokama versija siūlo daug galimybių. Galite nuvesti mokinius į žvaigždynus, į žmogaus kūną, į istorines vietas.
YouTube 360° video – paprastas, bet efektyvus sprendimas. Yra tūkstančiai 360 laipsnių video, kuriuose mokiniai gali pažvelgti į visas puses. Nuo giliųjų vandenynų iki vulkanų kraterių – pasirinkimas beveik neribotas.
Kaip paruošti mokinius virtualiai kelionei
Negalite tiesiog įjungti virtualaus turo ir tikėtis, kad magija įvyks savaime. Reikia tam tikro pasiruošimo, kad patirtis būtų prasminga ir edukacinė.
Prieš virtualų turą, suteikite mokiniams kontekstą. Paaiškinkite, kur jie vyks, kodėl tai svarbu, ką turėtų ieškoti. Galite duoti jiems užduočių lapą su konkrečiais klausimais ar dalykais, kuriuos jie turėtų pastebėti. Pavyzdžiui, jei keliaujate po Egipto piramides, paprašykite jų suskaičiuoti, kiek hieroglifų jie gali rasti, arba atkreipti dėmesį į statybos technikas.
Turo metu būkite aktyvūs. Sustabdykite video ar turą svarbiose vietose, užduokite klausimus, skatinkite diskusijas. „Ką pastebite šioje vietoje?” „Kaip manote, kodėl tai buvo pastatyta būtent čia?” „Kas jums kelia nuostabą ar klausimus?”
Po turo – ir čia prasideda tikrasis mokymasis – leiskite mokiniams apdoroti patirtį. Jie gali rašyti refleksijas, kurti prezentacijas, diskutuoti grupėse, net kurti savo virtualius turus apie tai, ką sužinojo. Viena mokytoja, kurią pažįstu, prašo mokinių sukurti „kelionės dienoraštį” po kiekvieno virtualaus turo – tai puikiai veikia!
Virtualūs turai skirtingoms disciplinoms
Grožis slypi tame, kad virtualūs turai tinka beveik bet kuriam dalykui. Leiskite pasidalinti keliais įkvepimo šaltiniais.
Istorija – čia akivaizdu. Bet nepasitenkinkite tik muziejais. Naudokite virtualius turus po istorines kovų vietas, senovės miestus, net rekonstrukcijas, kaip atrodė vietos praeityje. Yra puikių projektų, kurie rodo, kaip Romos Koliziejus atrodė savo šlovės dienomis, palyginti su tuo, kaip atrodo dabar.
Geografija – nuo gamtos stebuklų iki miestų planavimo. Galite palyginti skirtingų klimato zonų kraštovaizdžius, tyrinėti, kaip žmonės prisitaiko prie skirtingų aplinkų, stebėti geologinius procesus. Vienas mokytojas naudoja Google Earth, kad parodytų, kaip kinta upių tėkmės per laiką – mokiniai gali matyti erozijos procesus realiame laike.
Mokslas – virtualūs turai į žmogaus kūną, į mikroskopinius pasaulius, į kosmosą. Galite „nukeliauti” per kraujagyslių sistemą, pamatyti, kaip veikia širdis iš vidaus, arba skristi pro Saulės sistemą ir pamatyti planetų dydžių santykius.
Literatūra – aplankykite vietas, kur gyveno rašytojai, kur vyksta jų knygų veiksmas. Skaitote Šekspyrą? Nukelkite mokinius į Globe teatrą Londone. Mokote apie lietuvių literatūrą? Virtualiai aplankykite rašytojų memorialinius muziejus.
Menas – muziejų turai yra akivaizdus pasirinkimas, bet galite eiti toliau. Žiūrėkite, kaip menininkai dirba savo studijose, tyrinėkite architektūrą iš visų kampų, analizuokite meno kūrinius iš arti, matydami kiekvieną potėpį.
Iššūkiai ir kaip juos įveikti
Būkime sąžiningi – ne viskas visada eina sklandžiai. Yra keletas dažnų kliūčių, su kuriomis susiduria mokytojai, bet gera žinia – visoms joms yra sprendimai.
Technologiniai sunkumai – lėtas internetas, neveikiantys kompiuteriai, nesuderinami įrenginiai. Sprendimas? Visada turėkite atsarginį planą. Atsisiųskite turo įrašą iš anksto, jei įmanoma. Turėkite paruošę alternatyvią veiklą, jei technologijos sustreikuoja. Ir svarbiausia – nepasimeskite, jei kažkas neveikia. Mokiniai gerbia mokytojus, kurie gali prisitaikyti ir išlaikyti ramybę.
Ne visi mokiniai turi prieigą prie įrenginių – jei dirbate su ribotais ištekliais, galite rodyti virtualius turus per projektorių visai klasei. Tai vis tiek veikia! Arba organizuokite mokinius į grupes, kad jie galėtų dalintis įrenginiais. Kartais grupinis žiūrėjimas net geriau, nes skatina diskusijas.
Mokiniai gali prarasti dėmesį – virtualūs turai neturėtų būti ilgesni nei 10-15 minučių, nebent tai labai gerai struktūruota veikla su konkrečiomis užduotimis. Geriau trumpesnis, bet įtraukiantis turas nei ilgas ir nuobodus. Dalinkite turą į segmentus, tarp jų įterpkite diskusijas ar užduotis.
Sunku įvertinti mokymąsi – sukurkite aiškius vertinimo kriterijus. Ar mokiniai atsakė į klausimus apie tai, ką matė? Ar jie gali pritaikyti tai, ko išmoko, naujose situacijose? Ar jie gali paaiškinti, kodėl tai, ką matė, yra svarbu? Virtualūs turai turėtų būti priemonė, o ne tikslas savaime.
Kaip sukurti savo virtualius turus
Kai įgausite pasitikėjimo naudodami esamą turinį, galbūt norėsite sukurti savo. Ir tai ne taip sudėtinga, kaip skamba!
Paprasčiausias būdas – naudoti Google Slides ar PowerPoint su nuorodų struktūra. Sukurkite skaidres su nuotraukomis ar video, pridėkite mygtukus, kurie veda į skirtingas vietas. Mokiniai gali „keliauti” spausdami skirtingus pasirinkimus. Tai kaip „pasirink savo nuotykį” knygos, tik edukacinės.
ThingLink – puikus įrankis, leidžiantis pridėti interaktyvius taškus prie nuotraukų ar video. Galite įkelti panoraminę nuotrauką ir pridėti informacijos taškus, kuriuos mokiniai gali spustelėti, kad sužinotų daugiau. Pavyzdžiui, nuotrauka iš istorinės vietos su taškais, paaiškiančiais skirtingas detales.
Jei turite šiek tiek daugiau laiko ir noro mokytis, CoSpaces Edu leidžia kurti 3D virtualias aplinkas. Mokiniai gali net patys kurti virtualius pasaulius – tai puiki projektinė veikla. Įsivaizduokite, kaip mokiniai kuria virtualų senovės Graikijos miestą po to, kai jį studijavo!
Dar vienas būdas – tiesiog naudokite savo mokyklos aplinką. Nufotografuokite įdomias vietas mokykloje ar jos apylinkėse, sukurkite virtualų turą naujokams ar tėvams. Tai puiki praktika prieš kuriant sudėtingesnius projektus.
Kai virtualumas tampa tikresnis už tikrovę
Žinote, kas labiausiai džiugina virtualių turų naudojime? Tai ne technologijos, ne įspūdingi vaizdai, ne net tai, kad galite „nuvesti” mokinius į Marsą. Labiausiai džiugina tai, kai matai mokinį, kuris paprastai yra pasyvus, staiga pasikeliančio ranką ir sakančio: „Pažiūrėkite, ką radau!” arba „Ar galime dar kartą pažiūrėti tą dalį?”
Virtualūs turai atidaro duris mokiniams, kurie kitaip niekada neturėtų galimybės pamatyti tų vietų. Jie demokratizuoja patirtį. Nesvarbu, ar mokinys iš turtingos, ar neturtingos šeimos – visi gali „keliauti” į Louvre ar ant Everesto viršūnės. Tai galinga.
Be to, virtualūs turai puikiai tinka skirtingiems mokymosi stilių. Vizualūs mokintojai mato, audialūs gali klausytis paaiškinimų, kinestetiniai gali valdyti turą patys. Tai vienas iš nedaugelio įrankių, kuris tikrai gali pasiekti kiekvieną mokinį klasėje.
O kai mokiniai patys pradeda kurti virtualius turus – štai kur prasideda tikrasis stebuklas. Jie tyrinėja temas giliau, nes žino, kad turės jas pristatyti kitiems. Jie mokosi technologinių įgūdžių, kritinio mąstymo, kūrybiškumo. Ir svarbiausia – jie mato, kad mokymasis gali būti įdomus, nuotykis, o ne pareiga.
Taigi, ar virtualūs turai išsprendžia visas švietimo problemas? Žinoma, ne. Bet ar jie gali padaryti jūsų pamokas gyvesnes, įdomesnes, įsimintiinesnes? Absoliučiai taip. Ar verta išbandyti? Šimtą kartų taip! Pradėkite nuo ko nors paprasto – vieno Google Arts & Culture turo per mėnesį. Pažiūrėkite, kaip reaguoja mokiniai. Eksperimentuokite, klaidinkite, mokykitės kartu su mokiniais. Geriausias dalykas virtualiose kelionėse – net jei pasiklystumėte, visada galite grįžti atgal vienu paspaudimu!